- svidėti
- svidė́ti, svìda, -ė́jo intr. [K], Rtr, Š, LVIII1140, BŽ28, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Kp; Sut, Kos54, N žvilgėti, blizgėti, spindėti: Svidu, žibu, tvasku, skaistinuosi (orig. skaystunuosi) SD137. Nušveistas auksas taiškiai svìda J. Tavo batai svìda, matyt, jie lakuotos odos PnmA. Tik svìda svìda karieta Jnšk. O tai riebumas karvės: svìda tik svìda – kaip slyva! Klov. Tep atšėrė arklį, kad net šonai svìda Krok. Visas ežeras, saulei leidžiantis, tik svìda Mrs. | Iš automobilio iššoko visa svidanti marti J.Paukš. | prk.: Šventieji svidė̃s kaip žvaizdės ant amžinų amžių DP542. Veizdėt ant ... patriarchus, tikėjimu svidančius DP542.
Dictionary of the Lithuanian Language.